Mėnesį ar du Jus džiugino hortenzijų stulbinantis žiedų grožis, tačiau staiga pastebėjote, kad augalo žiedai ir (ar) lapai ruduoja. Kas jam nutiko?

Gali pasirodyti, kad augalas serga ir norėdami jam padėti jokiu būdu negalvokite jo tręšti, bent jau tol kol žemė pilnai neprisisotins drėgmės.

Per kaitrą, sausrą hortenzijų krūmus rekomenduojama gausiai lieti, neleisti išdžiūti dirvožemiui. Jei augalai per savaitę negauna bent centimetro vandens natūraliais būdais – lyjant, reikia juos papildomai laistyti. 

Deja, esant labai išdžiūvusiam dirvožemiui ir iškritus gausiam lietui, jis dažniausiai nespėja tinkamai įsigerti ir užtikrinti, kad jame yra pakankamai drėgmės. Dėlto vienas tinkamiausių sprendimų būtų – prie hortenzijos krūmo padėti laistymo žarną, atsukti vandenį silpna srove ir palikti, kol pastebėsite, kad dirvožemis tolygiai drėgnas. 

Norint, kad augalas atsigautų, rekomenduotina gausiai lieti vandeniu. Geriausia laistyti neskubant, kad vanduo spėtų įsigerti ir užtikrintai pasiektų augalo šaknis.

Šiuo atveju, hortenzijas, nurudavusiais žiedais ir (ar) lapais, reikėtų laistyti bent kartą per dieną, jei labai sausa – net du kartus. Augalus geriausia laistyti anksti ryte, jei yra poreikis ir vakare – taip augalai gaus pakankamai drėgmės. Vienam krūmui reikėtų bent 10 litrų vandens.

Tačiau jei hortenzija yra jau visiškai nurudavusi, tikėtina, kad  laistymas mažai kuo padės.

Siekiant užtikrinti pastovų hortenzijų drėgmės lygio palaikymą, jas vertų mulčiuoti rūgščiomis durpėmis, žievės ar pušų spyglių mulčiu. Pastebėta, kad mulčias apsaugo augalų šaknis nuo išdžiūvimo.

Balinimas yra svarbus sodo medelių priežiūros aspektas, ypač žiemą, kai žemos temperatūros ir saulės spinduliai gali sukelti žievės nudegimus arba įtrūkimus. Medelių balinimas padeda apsaugoti kamienus nuo šių pažeidimų ir pagerina augalų atsparumą. Čia pateiksiu keletą praktinių patarimų, kaip tinkamai balinti sodo medelius:

Pasirinkite tinkamą laiką balinti
Balinimo darbai dažniausiai atliekami vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai temperatūra yra švelnesnė ir nėra didelių šalnų. Tai padeda išvengti šalčio pažeidimų balinimo metu.

Pasirinkite tinkamas medžiagas
Balinimui dažniausiai naudojama kalkių skiedinys. Galite jį paruošti:

• Sumaišius kalkes su vandeniu ir šiek tiek molio (jei norite storesnio sluoksnio).
• Galite naudoti ir specialius balinimo dažus, kurie yra skirti medelių apsaugai. Jie ne tik balina, bet ir užtikrina UV apsaugą. Tokius dažus galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse.

Praktiškai: Kalkes reikia sumaišyti su vandeniu iki konsistencijos, panašios į tirštą grietinę. Taip užtikrinsite, kad mišinys gerai pasiskirstys ir ilgai laikysis.

Paruoškite medelius
Prieš pradedant balinti, svarbu pašalinti senus ir pažeistus žievės likučius, nes jie gali trukdyti tinkamai užtepti balinimo mišinį. Naudokite švelnią šepetėlį arba šepečius su minkštais šeriais, kad nuvalytumėte žievę.

Balinimo technika
Balinimą atlikite naudojant plačią šepetį arba teptuką. Patepkite mišinį vienodai ir užtepkite ant viso kamieno, ypač žemiau pirmų šakų. Neleiskite balinimui susikaupti per storai – jis turi būti lygus ir plonas sluoksnis.

Kiekvieną pavasarį atnaujinkite balinimą
Kadangi balinimo priemonės gali nusitrinti per žiemą arba per drėgną periodą, reikėtų kasmet atnaujinti balinimą. Tai taip pat padės užtikrinti, kad žievė būtų nuolat apsaugota nuo pernelyg intensyvių saulės spindulių pavasarį.

Naudokite papildomas priemones apsaugai
Jeigu jūsų regionas pasižymi labai stipriomis žiemomis, galite apsvarstyti papildomas apsaugos priemones, pavyzdžiui, balinančių medžiagų įpurškimą su papildomais apsaugos elementais. Tai padeda apsaugoti ne tik nuo saulės nudegimų, bet ir nuo mechaninių pažeidimų.

Praktiškai svarbu: Nors balinimas padeda apsaugoti kamienus, svarbu, kad mišinys nebūtų per daug tirštas, kad žievė galėtų kvėpuoti ir neatsirastų drėgmės perteklius.

Patarimas

Sėkmės darbuose 

• Buksmedžiams (lot. Buxus) reikalingas derlingas dirvožemis. 
• Jie puikiai auga pavėsyje.
• Bijo labiau pavasarinių vėjų (nudegimas saulėje), nei žiemų. Buksmedžius galima nupjauti 10 cm nuo žemės, jie ataugs.  
• Sodinant išlaikyti 80 cm atstumus. 
• Buksmedžiai (lot. Buxus) yra genimi ir formuojami birželio mėnesį (birželio 25–26 d.) arba rugpjūčio mėn. ar rugsėjo mėn. pradžioje (1-ą savaitę). 
• Galima dauginti auginiais. Šakelę dauginimui nenupjauti, o nuskinti (nuplėšti).
• Buksmedžių nepatariama sodinti arti bortelių (betono), nepilti akmenų, nemulčiuoti mulčiu, kadangi jų šaknys gali nudegti. 
• Nykštukinė buksmedžių veislė – rutuliška forma, kurios genėti, formuoti nereikia. Šaknys negilios (paviršinės).

Nuotraukos: © pixabay.com

Praktiniai patarimai, kaip reikėtų paruošti dirvą braškių auginimui:

• Dirvos arti nereikia. Darant lysves, reikia palikti takus, pravažiavimui, velėna sutvirtina žemę, ji nekris (neklimps).
• Numačius lysves, idealu palikti 1 metro lysvės plotį, 0,5 metro pločio vagą, kad būtų patogu pravažiuoti su vežimėliu ar kita įranga.
• Lysvių velėną reikėtų apversti 30 cm gyliu, 10 cm paderinti dirvą, tačiau ne durpe, o kompostu. Puikai tinka juodžemis, rudžemis, toleruoja ir molingą žemę.

• Agro plėvelę patartina tiesti kuo šviesesnę, kadangi nuo juodos plėvelės uogos keps ir vys.

• Braškių tarpus dengti šiaudais ir (ar) šienu, mulčiu, kad braškių uogos negultų ant žemės paviršiaus, nešlaptų. 

Citata

Skanių braškių  

Pavasarį vejos priežiūra yra labai svarbi norint užtikrinti, kad ji atsigautų po žiemos ir būtų sveika bei tvarkinga visą sezoną. Štai keletas pagrindinių darbų, kuriuos reikėtų atlikti pavasarį, norint prižiūrėti veją:

1. Vejos šukavimas arba skarifikavimas. Po žiemos vejoje atsiranda daug smulkių sudžiūvusių lapelių, stiebelių, kurie atrodo kaip lapų veltinis, jam pašalinti veja šukuojama arba skarifikuojama. Šukavimas. Šukuojant galima pašalinant senos vejos likučius, kad ji pradėtų leisti gražius, naujus ir sveikus ūglius. Jei vejos plotas nedidelis, tai galite padaryti paprasčiausiu grėbliu. Skarifikavimas. Tai dirvos įpjovimas apie 1–2 cm ir senų žolių iškėlimas į paviršių, taip į dirvą įleidžiant oro. Skarifikavimas atliekamas specialiu aparatu (tai atliekant svarbu pasižymėti laistymo sistemos purkštukus, šviestuvus ar kitus sodo elementus, nes su peiliais juos galima lengvai pažeisti).

Jei dirva lengva (priesmėlis, smėlis), reikėtų rinktis vejos šukavimą. Jei dirva sunkesnė (priemolis, molis), patartina skarifikuoti.

2. Tręšimas. Pavasarį veja tręšiama pavasarinėmis trąšomis su mikroelementais, iškart po skarifikavimo ar šukavimo. Trąšų norma 2–2,5 kg / a (arba kaip nurodo gamintojas).

3. Pažeistų vejos vietų atstatymas. Išplikusias vejos vietas rekomenduojama pagrėbstyti (supurenti), pabarstyti vejos sėklų, patręšti (tomis pačiomis trąšomis kaip ir visą sklypą), tas vietas vėl pagrėbstyti, taip sėklas įterpiant į dirvą. Dažna vejos išplikimo priežastimi tampa prastas gruntas arba grunte esančios statybinės šiukšlės. Tokiu atveju rekomenduoju išplikusius vejos plotus pabarstyti geru gruntu, atsėti veją ir ją patręšti.

Nedidelius iškilimus arba įdubimus vejoje išlyginti nesunku. Pirmiausia, reikiamoje vietoje įpjaunama veja kryžiumi ir ji atverčiama arba nuimama. Kad išlyginti įdubimą, šakėmis supurenama atvira dirva, užpilamas viršutinis derlingas sluoksnis ir truputį suspaudžiamas. Jei yra iškilimas, atvira vieta nukasama, išlyginama žemė ir dar suspaudžiama. Atgal atkeliama velėna, suspaudžiama grėbliu, į sudūrimus pripilama purios smėlingos žemės ir gausiai palaistoma.

Kiti priežiūros darbai vegetacijos metu

Piktžolių naikinimas

Jei vejoje piktžolių mažai, jas išravėkite, jei jų daug, naudokite herbicidus („MCPA“ arba „Banvel“). Jei veja bus sveika ir stipri, reguliariai pjaunama, joje neatsiras piktžolių.

Laistymas

Veją laistykite atsižvelgdami į oro sąlygas, vejos būklę. Jei vasara nelietinga, veją laistyti patartina 2 kartus per savaitę, bet gausiai, kad šaknys įaugtų gilyn ir veja būtų tvirtesnė, atsparesnė mindymo daromai žalai ir žalesnė. Naujai pasėtą veją reikėtų laistyti kiekvieną dieną, bet negausiai, kad nesusidarytų vandens balučių.

Jei ruduo sausas, veją reikia laistyti kartą per savaitę, gausiai, kad šaknys įaugtų gilyn. Drėgną rudenį vejos patartina nelaistyti. Jei sklype įrengta laistymo sistema, ją reikia paruošti žiemai.

Tręšimas

Kad veja džiugintų visą sezoną, reikia ją tinkamai ir laiku tręšti. Veja tręšiama sezoninėmis trąšomis. Rudenines trąšas rekomenduojama naudoti nuo rugsėjo vidurio. Trąšų norma 2–2,5 kg / a (arba kaip nurodo gamintojas). Veja tręšiama kas keturias savaites, jei kritulių mažai, jei kritulių daug – tręšiama kas tris savaites.

Paskutinį kartą tręšti reikia spalio – lapkričio mėnesiais.

Vejos pjovimas

• Įsitikinkite, kad jūsų žoliapjovės peiliai yra aštrūs.
• Po vejos sėjimo, pirmą kartą, veja pjaunama kai ji užauga 10–12 cm, 5–6 cm aukštyje.
• Pavasarį veją pjauti rekomenduojama esant sausam dirvos paviršiui ir teigiamai oro temperatūrai. Pirmas pjovimas atliekamas pavasarį, kai veja užauga < 7 cm. Veja pjaunama 2–3 cm aukštyje, kad saulė greičiau įšildytų dirvos paviršių ir skatintų naujų ūglių, stiebų ir lapų augimą.

Su žoliapjove veja pjaunama vieną kartą per savaitę. Norėdami rečiau pjauti veją, kai kurie sodininkai daro didelę klaidą nupjaudami žolyną per žemai, tiesiog nuskusdami iki baltumo. Taip nupjauta veja labai nusilpsta. Kad ji atsigautų, reikia laiko ir papildomos priežiūros.

Pavasariniai vejos priežiūros darbai yra būtini norint užtikrinti sveiką ir gražią veją visam sezonui. Tai apima šukavimą, tręšimą, sėją ir ligų prevenciją. Laiku atlikti šie darbai užtikrins, kad Jūsų veja atsigautų po žiemos ir taps stipri bei atspari visoms aplinkos sąlygoms.

Kai kuriame sodybos sklypą svarbu ne tik estetika, bet ir funkcionalumas, kad sklypas būtų patogus, praktiškas ir jaukus. Kiekviena zona turi savo paskirtį, todėl būtina atidžiai suplanuoti, kaip bus išnaudojamos erdvės, kad jos tarpusavyje harmoningai susiderintų. 

1. Poilsio zona
Poilsio zona yra skirta atsipalaidavimui ir kokybiškam laikui praleisti lauke. Tai gali būti terasos, pavėsinės, suoliukai, hamakai ar sėdimieji kampai, kuriuose šeima ar svečiai gali ilsėtis ir mėgautis gamta.

Poilsio zonos įrengimui:

• Vieta: pasirinkite vietą, kur būtų užtikrinta ramybė, atokiau nuo triukšmo ir vėjo. Idealios vietos – šiek tiek į gilumą nuo kelio arba sodo pakraščių.
• Augalai: auginkite žemas, ramias žalias augalų grupes (pvz., samanas, žemaūges gėles), kurios neužstoja vaizdo, tačiau suteikia jaukumo. Priklausomai nuo sklypo, galite pasodinti dekoratyvinius krūmus ar žydinčius augalus, kad sukurti malonų foną.
• Pavėsis: pagalvokite apie pavėsio suteikimą. Pavėsinės stogas, vijokliai ant pergolų ar dideli medžiai gali suteikti komfortą karštą dieną.

2. Reprezentacinė zona

Tai zona, kurią dažniausiai svečiai matys pirmiausia. Šioje zonoje reikėtų sukurti įspūdį, kuris atspindėtų sklypo savininko skonį ir charakterį. Tai gali būti didesni gėlių vazonai, dideli akcentiniai augalai ar net vandens elementai.

Reprezentacinės zonos įrengimui:

• Vieta: reprezentacinė zona paprastai įrengiama prie pagrindinio įėjimo į sklypą, prie takų arba šalia namo. Tai turi būti matoma, bet nesutrikdanti kasdienio gyvenimo.
• Augalai: auginkite sodrias, patrauklias gėles, krūmus ar net dekoratyvinius medžius. Pavyzdžiui, rožės, irisai, lauro krūmai, kad būtų išlaikytas elegancijos ir spalvų derinys.
• Takų ir pėsčiųjų zonos apdaila: takai turėtų būti gerai suformuoti, su atskirtomis gėlių arba akmens dalimis. Pavyzdžiui, iš akmenų formuokite takus arba naudokite dekoratyvinius grindinius akmenis.

3. Apsauginė zona

Ši zona turi apsaugoti nuo nepageidaujamo vėjo, smalsių akių, kaimynų žvilgsnių ar net triukšmo iš aplinkos. Tai gali būti įvairios tvoros, aukšti medžiai arba gyvatvorės.

Apsauginės zonos įrengimui:

• Vieta: apsauginė zona paprastai įrengiama aplink sklypą, ypač tose vietose, kur norima apsaugoti privatumą arba užtikrinti ramybę.
• Augalai: pasirinkite storas gyvatvores (pvz., tuja, kadagiai), aukštus dekoratyvinius medžius ar net šešėlinius krūmus, kurie užtikrins tiek privatumą, tiek vėjo apsaugą. Gyvatvorės taip pat padeda formuoti erdvę ir atskirti skirtingas zonas.
• Papildoma apsauga: jei gyvenate vėjuotoje vietoje, pasirinkite atsparius vėjui augalus, kurie suformuos natūralią vėjo sieną.

4. Ūkinė zona

Ši zona sklype yra labai svarbi sodybos dalis, ypač tiems, kurie nori savo sklypą paversti produktyviu ir funkcionaliu erdvės panaudojimu. Ūkinės zonos paskirtis – užtikrinti maistinių augalų auginimą ir sodo ar daržo priežiūrą. Taip pat joje gali būti įrengiamos kitos naudingos struktūros, padedančios kasdieninėje veikloje – nuo šiltnamių iki kompostavimo zonų.

Ūkinės zonos įrengimui:

• Vieta: ši zona paprastai yra toliau nuo reprezentacinių ar poilsio zonų, tačiau užtikrinant, kad ji būtų patogi prižiūrėti.
• Augalai: pasirinkite vietinius augalus, atsparius klimato sąlygoms. Uogos (avietės, braškės), daržovės (pomidorai, agurkai, morkos), prieskoninės žolelės (čiobreliai, bazilikai) – viskas priklauso nuo Jūsų poreikio.
• Sklypo paruošimas: svarbu paruošti dirvą. Galbūt reikės įrengtidrenažą, atidžiai parinkti kompostą ar organines trąšas.

5. Vaikų zona (jei aktualu)

Vaikų zona – tai erdvė, kuri yra saugi, smagi ir leidžia vaikams žaisti bei tyrinėti gamtą. Tai gali būti smėlio dėžė, žaidimų aikštelė ar net mini tvenkinys.

Vaikų zonos įrengimui:

• Vieta: vaikų zona turėtų būti arčiau šeimos poilsio zonos, tačiau atskirta nuo ūkinės ar apsauginės zonos.
• Augalai: pasirinkite saugius augalus, kurie nebūtų nuodingi vaikams. (nuoroda į mano sraipsni nuodingiauagali invaz) Taip pat būtų galima įtraukti žaismingų augalų, tokių kaip pievų gėlės ar žemaūgiai krūmai.
• Saugumas: svarbu, kad vaikams būtų saugu žaisti, tad pagalvokite apie saugias grindinio medžiagas (pvz., smėlio, žolės, gumos dangą), kad išvengti sužalojimų.

Kuriant sklypo zonas svarbu apgalvoti funkcionalumą ir estetiką. Skirtingos zonos turi atitikti Jūsų gyvenimo būdą ir sklypo ypatybes. Būtina numatyti ir techninius aspektus: drenažą, augalų atsparumą, priežiūros paprastumą ir atsparumą oro sąlygoms. Svarbiausia – džiaugtis savo sukurtu erdviu sodybos kampeliu, kuris bus pritaikytas kasdieniam gyvenimui.
 

Patarimai kaip Jūs patys galite susikurti gėlių kompozicijas savo terasoms, balkonams.

Vasario mėnuo sode ir sodyboje yra svarbus pasiruošimo laikotarpis prieš pavasario darbų pradžią. Nors žiema dar tęsiasi, yra keletas svarbių užduočių, kurios padeda užtikrinti gerą augalų vystymąsi pavasarį.

1. Pjauti senus, sausus ir sušalusius augalus 

Vasaris yra tinkamas laikas pašalinti senus, pažeistus ir sausas šakas ar stiebus, nes tai padeda apsaugoti augalus nuo ligų ir užtikrina, kad pavasarį jie galės lengviau atsigauti. Tai ypač svarbu krūmams ir medžiams, kad jie neprarastų energijos ir resursų.

2. Sodų žemės paruošimas

Nors žemė dar gali būti užšalusi, galima pradėti ruošti dirvą pavasario sodinimui. Priklausomai nuo oro sąlygų, galima patikrinti, ar nereikia peržiūrėti ar papildyti dirvos su trąšomis ar kompostu, kad jos struktūra būtų tinkama augalų augimui.

3. Augalų apsauga nuo šalčio 

Jei dar nesate to padarę, patikrinkite, ar visi šilumą mėgstantys augalai (ypač krūmai ir jauni medžiai) yra apsaugoti nuo šalčio. Naudokite specialias dangas arba mulčią, kad apsaugotumėte šaknis ir stiebus nuo šalčio.

4. Patikrinkite ir paruoškite sodo įrankius 

Vasaris yra puikus laikas patikrinti savo sodo įrankius, tokius kaip kastuvai, žirklės ir kultivatoriai. Aštrinkite peilius tepkite alyva ir patikrinkite, ar visi mechanizmai veikia gerai.

Visi šie darbai užtikrins, kad sode bus pasiruošta naujam sezonui, o augalai augs sveiki ir stiprūs. 

Kovo mėnesį sodininkystėje prasideda pavasario darbai. Nors oras dar šaltas, tai puikus laikas pradėti ruošti sodą ir sodybos aplinką naujam sezonui. Pagrindiniai sodo, sodybos aplinkos priežiūros darbai kovo mėnesį:

1. Paruoškite dirvą:

• Jei oras leidžia, pradėkite ruošti dirvą pavasariui. Patikrinkite dirvožemio struktūrą, nes po žiemos jis gali būti sutankėjęs. Lengvai suarkite, su kastuvu skverbkite dirvą, kad pagerintumėte deguonies patekimą į šaknis.
• Galite pradėti tręšti žemę organinėmis trąšomis arba kompostu, kad dirvožemis būtų derlingas ir paruoštas naujiems augalams.

2. Genėjimas:

• Kovo mėnesį dažniausiai baigiasi krūmų ir medžių ramybės laikotarpis, todėl laikas pradėti genėjimo darbus. Genėkite:
• Obelis ir kriaušes – jei jos nebuvo genimos rudenį, šį mėnesį tinka atlikti silpną formuojamąjį genėjimą. Nepamirškite pašalinti pažeistų, sausų ar ligotų šakų.
• Raudonųjų serbentų ir agrastų krūmus – genėkite senas šakas, kad skatintų naujų ūglių augimą.
• Gėlių krūmus – pavyzdžiui, rožes, jeigu jos dar nebuvo genimos anksčiau.
• Taip pat galite patikrinti, ar nėra peržiemojusių ar sausų lapų, kurie gali tapti ligų židiniu.

3. Kenkėjų ir ligų kontrolė:

• Patikrinkite, ar augaluose neatsirado kenkėjų ar jų lervų. Kovo mėnesį galite pradėti paruošiamuosius darbus nuo prevencinių priemonių – pavyzdžiui, naudokite žiemos purškimą (sulfato ar vario pagrindu) obelims, serbentams ir kitoms augalų rūšims.
• Taip pat, jeigu augalus buvote apdengę mulčiu, laikas jas pašalinti, nes pernelyg didelis dangalas gali paskatinti ligų plitimą.

4. Gėlių ir daržovių sėja:

• Kovo mėnuo – tinkamas metas pradėti sėti daržovių ir gėlių sėklas į šiltnamius ar ant palangių. Tai puikus laikas sodinti:
• Pomidorus, paprikas – sėkite į šiltnamį arba į daigynus, kad iki pavasario pabaigos augalai būtų pasiruošę sodinimui į lauką.
• Baklažanus ir agurkus – taip pat galite pradėti sėti ir laikyti šiltoje patalpoje.
• Gėlių sėklos, kaip pvz., petunijos – taip pat gali būti sėjamos, kad užaugintumėte daigus iki šiltojo sezono.

5. Gėlynų priežiūra:

• Kovo mėnesį patikrinkite gėlynus ir pašalinkite peržiemojusius negyvus augalus, taip pat sausas ir pažeistas žiedų dalis. Tai padės naujiems ūgliams geriau augti.
• Jeigu norite, pradėkite tręšti pirmuosius pavasarinius gėlių daigus, kad jie greičiau augtų.

6. Sodo įrankių paruošimas:

• Patikrinkite ir paruoškite savo sodo įrankius. Aštrinkite sekatorius, kastuvus, žirkles, kad jie būtų pasiruošę darbams. Patikrinkite, ar įrankiai veikia tinkamai, ar nėra pažeidimų.
• Pasirūpinkite, kad visi įrankiai būtų švarūs ir paruošti darbui, kad netektų gaišti laiko juos taisant darbo pradžioje.

7. Vandens sistemų paruošimas:

• Patikrinkite laistymo sistemas, ar nėra užsikimšusių vamzdžių ar pratekėjimų. Tai taip pat laikas pradėti kaupti lietaus vandenį, jei turite tam skirtas sistemas.
• Jei turite tvenkinį ar fontaną, pasirūpinkite jų valymu ir paruošimu sezonui.

8. Dekoratyviniai darbai:

• Pradėkite galvoti apie kraštovaizdžio priežiūrą ir dekoravimą – galbūt planuojate naujų augalų sodinimą, tvorų atnaujinimą ar kitus kraštovaizdžio formavimo darbus. Jei planuojate augalų persodinimą, tai taip pat tinkamas metas.

Kovo mėnuo sodininkui suteikia galimybę pradėti sezoną nuo svarbių pasiruošimo darbų, todėl būkite pasiruošę ir pradėkite darbą, kad pavasaris būtų gražus!

Vienas didžiausių sodybos savininko rūpesčių – kurmiai! Kaip juos išprašyti?

Pirmiausia, reikėtų žinoti priežastis, dėl kurių jie aplanko Jūsų sklypą. Pastebėta, kad daugiausiai kurmių veisiasi derlingame dirvožemyje. Kodėl būtent jame? Kurmiai minta smulkiais bestuburiais gyviais, kurių gausiu derlingame dirvožemyje. Taigi, jei Jūsų sodyba nusėta kurmiarausiais, tai geras ženklas. Antra vertus, tai menkas džiaugsmas, kai kurmių prisiveisia per daug. Pagal statistiką ir atliktus tyrimus, vienam kurmiui reikia maždaug vieno aro ploto (100 kv. m). Galima daryti išvadą, kad kurmiarausių skaičius nėra susijęs su kurmių skaičiumi, kadangi standartiniame 6 arų sklype geriausiu atveju išgyventų iki penkių kurmių.

Laimei, kad šie svečiai pačių augalų neėda, tačiau beieškodami maisto rausia dirvožemyje požeminius tunelius. Taip berausdami kurmiai smarkiai pažeidžia jų kelyje pasitaikančių augalų šaknis, dėl ko jos iškyla į paviršių ir negauna reikalingų maisto medžiagų. Kalbant apie derlių, tai nėra džiuginančios prognozės. Tačiau jei kalbame apie gėlynus ar vejos plotus – tai estetinė problema.

Tačiau prieš išprašant kurmius iš savo sodybos, reikėtų žinoti, kad kurmiai daržui yra ir naudingi. Jie naikina kenksmingus vabzdžius, pavyzdžiui, karkvabalių lervas. Be to, jie nuolat purena dirvožemį, taip jį lengvina, vadinasi taip dirva prisotinama augalams reikalingu deguonimi. Sakoma, kad kurmiarausių žemė yra ypatinga, ji tinka sėkloms daiginti ir (ar) augalams sodinti. 

Yra keletas būdų, kaip galima išprašyti kurmius

1. Triukšmu, naudojant vėjo malūnėlius arba specialius ultragarsinius aparatus. Tačiau pastebėta, kad prie garsų šie svečiai greitai pripranta, dėlto ilgainiui tokių priemonių efektyvumas slopsta. Be to, gali atrodyti, kad kurmiai išnyko, bet jie būna tik pasitraukę tolėliau, o pamatę, kad pavojaus nebeliko, sugrįžta vėl. 

2. Nemaloniais kvapais. Anksčiau į kurmiarausius buvo pilamos cheminės medžiagos, bet šiuo metu jos yra uždraustos. Teigiama, kad kurmiai negali pakęsti aštrių, nemalonių aromatų, pavyzdžiui, silkės kvapo. Sakoma, kad mažieji padarėliai aplenkia pupomis apsodintą daržą. Vis dėlto pastebėta, kad liaudiškos priemonės dažniausiai būna neveiksmingos arba veikia labai trumpą laiką. Bet kuriuo atveju, turime alternatyvių priemonių, kurias reikia supilti ar užkasti į kurmiarausį, pavyzdžiui, repelentas kurmių atbaidymui ir išvarymui. 

3. Apsauginiais barjerais. Juos patogiausia įsirengti dar tada, kai yra formuojamas sklypas. Apsauginiai barjerai gali būti įkasti, išlieti iš cemento, padaryti iš tinklo ir panašiai. Vis dėlto patikimu būdu kurmiams išprašyti yra laikomas tinklas. Šios paskirties tinklas įkasamas į žemę. Toks tinklas ne tik sodybą nuo kurmių, bet ir saugo gruntą nuo erozijos, sutvirtina žemę, ir dar puikiai tinka nedidelių šlaitų sutvirtinimui. Taigi, šis sprendimas turi ir daugiau privalumų, žinoma, tinklas turi būti kokybiškas.

4. Spąstais. Tačiau jie rekomenduotini tik tuo metu, jei nepadėjo pirmieji aprašyti būdai, kadangi tai nėra žmoniškas būdas išvengti kurmių savo sodyboje. Kita vertus, spąstais naudotis patariama tik pasitarus su specialistais. Atsižvelgiant į tai, kad yra ir tokių spąstų, kurie nesužeidžia, o tik uždaro kurmius. Bet šiuo atveju iškyla problema, kur tuos pagautus gyvius dėti. Juk neketinate jų paleisti atgal į savo ar kaimyno sklypą.