Kaip kovoti su garšvomis?

Sprendžiant klientų situaciją: 

Lietuvoje savaime auganti viena rūšis – paprastoji garšva (lot. Aegopodium podagriaria). Galima teigti, kad garšva yra kaip dirvožemio kokybės rodiklis. Jai patinka nerūgštūs ir derlingi dirvožemiai, kur arti dirvos paviršiaus yra karbonatų. Jeigu garšva auga, tai ženklas – dirvožemis yra nerūgštus, šarminis ir turintis humuso, dirvožemio reakcija pH yra apie 6–6,5. Tokia žemė yra tinkama daržovėms auginti. Žinoma, kad rūgštesniuose dirvožemiuose, kuriuose pH mažiau nei 5,5, garšvos neauga. 

Paprastosios garšvos (lot. Aegopodium podagriaria) yra vienos iš sunkiausiai išnaikinamų sodo piktžolių. Jos greitai keroja, turi labai giliai siekiantį šakotą šakniastiebį (t.y. liemeninę šaknį) ir dėl to šią piktžolę labai sunku išrauti. 

Mažuose ar prie namų esančiose soduose negalima naudoti cheminių priemonių, todėl pirmiausia tenka šias piktžoles išravėti arba iškasti su šaknimis. 

Jau yra duomenų, kad šios piktžolės nyksta, jei dirva užsėjama greitai augančiomis didžiosiomis nasturtėmis (lot. Tropaeolum majus). 

Sėjama gana tankiai maždaug balandžio mėnesį, truputį patręšiama ir gerai palaistoma.

Per vasarą augalai tankiu kilimu padengia dirvos paviršių ir nustelbia garšvas.

Dar viena galimybė – paskleisti ant dirvos 20–30 cm storio lapų sluoksnį. Vegetacinio laikotarpio metu garšvų atžalos dažniausiai įauga į šį drėgną, purų sluoksnį ir vėliau piktžoles galima lengvai išrauti ar iškasti.