Atpažinkite augalų ligas

Svarbu atpažinti lapų ligas, nes jos gali rodyti esminius augalų mitybos sutrikimus. Pavyzdžiui, trūkstant azoto ar fosforo, augalai lėtai auga, silpnėja, jų lapai šviesėja, džiūsta ar net keičia spalvą. Per didelis maisto medžiagų kiekis taip pat kenkia – lapai gali vysti, deformuotis, pasidaryti trapūs ar pelenų spalvos. Tik laiku pastebėjus šiuos požymius, galima imtis tinkamų priemonių ir išvengti augalų žūties ar žydėjimo sutrikimų.

• Kai trūksta azoto, pradeda džiūti augalo lapai, augalai auga lėtai, jauni lapai būna šviesesni (išblyškę), gali nukristi žiedpumpurai ir dalis žiedų.

Patarimas

Į žemę galima įterpti kavos tirščių 

• Kai azoto per daug, augalų lapai atrodo suvytę, nusvirę žemyn, augalai mažiau būna atsparūs ligoms, kambarinės gėlės auga labai vešliai, bet žydi negausiai.
• Kai trūksta fosforo, augalai skursta, apatiniai lapai ne geltonuoja, o lieka žali ir tiktai esant labai dideliam šio elemento trūkumui tampa violetiniai, sudžiūvę – žaliai rudi, stiebas būna trumpas ir plonas, šaknys – rusvos arba rudos.

Patarimas

 Į žemę galima įterpti kaulų miltų. Taip pat galima pilti akvariumo vandenį, tačiau jis negali būti sūrus. 

• Esant per dideliam fosforo kiekiui, augalai pirma laiko pasensta, jų lapai persišviečia, greitai apmiršta, būna pelenų spalvos.
• Kai augalams trūksta kalio, apatinių lapų pakraščiai apmiršta, atrodo kaip apdeginti, riečiasi į apačią, vėliau gali ir nubyrėti.

Patarimas

 Į žemę galima įkasti banano žievę 

• Kai kalio per daug, ant apatinių lapų atsiranda įvairios nekrozinės dėmės, šaknys ruduoja, stiebas pasidaro šiek tiek kreivas, trumpas, kietas ir kampuotas.
• Kai kalcio trūksta, jauni ūgliai, vėliau visi augalai būna deformuoti, šviesiais pakraščiais, lapai lieka žali, tačiau susisuka į apačią, ant viršutinių lapų iš pradžių atsiranda šviesių taškelių, kurie vėliau susilieja, žiedpumpuriai pradeda kristi.

Patarimas

 Į žemę galima įterpti smulkintų kiaušinių lukštų 

• Kai dirvoje kalcio per daug, augalai greitai sensta, jų lapai gelsta.
• Kai trūksta magnio, ant augalų apatinių lapų atsiranda dėmių, o vėliau dėmėtos pasidaro ir augalų viršūnės, lapai vysta, džiūsta, krenta.

Patarimas

Prieš laistant augalą, į žemę įterpti Epsom (magnio sulfato) druskos.

• Trūkstant geležies stiebas būna trumpas, plonas, šaknys rudos, lapai serga chloroze.
• Kai trūksta boro, jauni lapai iš pradžių būna tamsiai žali, vėliau tampa dėmėti, sustabarėja, augalo viršūnė gali apmirti ir susidaryti daug viršūnėlių.
• Trūkstant mangano vidurinės augalo dalies lapai suserga chloroze, kuri prasideda nuo lapo pakraščio, lapai vysta.
• Kai trūksta vario, augalai blogai auga, ūgliai būna maži, lapai smulkūs, melsvo atspalvio, jaunų lapų galiukai balti, kai kurių augalų jie sukasi išilgai vidurinės gyslos, lapai vysta, krenta.

Patarimas

 Į žemę galima įterpti: medžio pelenų, vandens, kuriame ilgai stovėjo variniai daiktai, ar dilgėlių raugo.

• Trūkstant molibdeno vidutinio senumo lapų gysla pailgėja, lapai susiraukšlėja, jų pakraščiai riečiasi į viršų, smulkios gyslos tampa gelsvos, tarp jų atsiranda ryškių geltonų dėmių.