Pomidorų sėjos ir daigų auginimo atmintinė

Pomidorų auginimas – tai vienas iš labiausiai mėgstamų užsiėmimų tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Kadangi pomidorų daigai yra gana jautrūs, reikia atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus, kad jie gerai augtų ir duotų gausų derlių.

1. Pasiruošimas ir sėja:

• Sėklų parinkimas: pasirinkite pomidorų veislę, kuri geriausiai atitinka augimo sąlygas. Jei auginimas bus lauke, rinkitės veisles, atsparias ligoms ir pritaikytas vėsesniam klimatui. Jei auginsite šiltnamyje, galite rinktis šilumą mėgstančias veisles.
• Sėja: pomidorus galima sėti jau vasario mėnesį, jei jų daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose pomidorus gali sėti kovo viduryje ar balandžio mėnesio pradžioje. Net gegužę lauke pasėti pomidorai spėja išauginti šiokį tokį derlių.

Rekomenduojama sėti į mažus vazonėlius ar dėžutes su kokybiška, gerai pralaidžia dirva. Primename, kad seni indai yra dezinfekuojami. Daigams tinka durpių substratai (pH 6–6,2), durpių ir smėlio mišinys (3:1), dezinfekuotas kompostas ir net puri daržo žemė. Norint išvengti ligų, reikėtų dezinfekuoti žemę. Prieš sėją sėklas galima dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu. Sėklos turi būti uždengtos tik plonu dirvos sluoksniu, apie 0,5–1 cm, 3 cm atstumais. Pomidorai mėgsta šilumą, todėl sėklas geriausia laikyti 22–25°C temperatūroje. Daigyklą ar dėžutę galima uždengti polietilenine plėvele, tačiau kasdien ją trumpam reikėtų nuimti. 

Apšvietimas: jei pomidorų daigai auginami patalpoje, būtina jiems užtikrinti tinkamą apšvietimą. Pomidorams reikia daug šviesos – jei natūralios šviesos trūksta, gali prireikti naudoti augalams skirtas lempas (pvz., LED, fluorecentines). Daigai šviesos turi gauti apie 16 valandų per parą.

2. Daigų priežiūra:

• Laistymas: daigai mėgsta drėgną, tačiau ne šlapią aplinką. Laistykite juos, kai dirva pradeda džiūti, tačiau venkite perlaistymo, kad nesukeltumėte šaknų puvimo. Geriau laistyti po truputį, bet dažniau, negu laistyti gausiai ir retai.
• Pasodinimas (pikiavimas) į didesnius vazonus: kai daigai išleidžia apie 1–3 lapelius, juos galima persodinti į didesnius vazonus arba į atskirus konteinerius (10–12 cm skersmens puodelius), kad šaknys galėtų vystytis. Daigai persodinami truputį giliau, nei augo.
• Tręšimas: praėjus 10–15 dienų nuo pikavimo, pradedama juos tręšti.
• Daigų adaptacija: prieš sodinant į atvirą žemę, pomidorus reikia „adaptuoti“. Tai yra, palaipsniui įpratinti prie oro sąlygų lauke. Tam per keletą dienų daigus patariama išnešti į lauką, kad jie priprastų prie tiesioginių saulės spindulių ir vėjo.

3. Sodinimas į žemę arba šiltnamį:

• Tinkama vieta: pomidorai mėgsta saulėtas vietas, todėl rinkitės gerai apšviestas, saulėtas vietas. Geriausia, jei tai bus vieta, kurioje nėra ilgalaikio užmirkimo.
• Dirva: pomidorai mėgsta purią, gerai pralaidžią dirvą, kuri turi būti papildyta organinėmis trąšomis (kompostas, mėšlas). Prieš sodinimą rekomenduojama patikrinti dirvos pH, kuris turėtų būti 6–6,8.
• Atstumas tarp augalų: sodinant į žemę, laikykitės 40–60 cm atstumo tarp augalų, kad jie turėtų pakankamai erdvės augti ir vėdintųsi. Pomidorams reikia pakankamai vietos, kad jų šaknys galėtų vystytis ir kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija.

4. Pomidorų priežiūra:

• Laistymas: pomidorai mėgsta drėgną dirvą, tačiau neperlaistykite. Laistyti reikia tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis išdžiūsta ir patartina laistyti prie šaknų, o ne ant lapų. Taip sumažinsite grybelinių ligų riziką.
• Tręšimas: tręšimas yra svarbus, ypač kai augalai pradeda augti ir formuoti vaisius. Naudokite fosforo ir kalio turinčias trąšas, kad skatintumėte vaisių formavimą, o ne per daug azoto, kuris skatina lapų augimą.
• Genėjimas: reguliariai šalinkite šoninius ūglius.
• Stiebų atramos: pomidorai gali augti labai aukšti, todėl jiems reikės atramų. Geriausiai pasitvirtina atramos su tinklu arba vertikalios atramos, nes jos leidžia augalams „kvėpuoti“, o pomidorams – gauti daugiau šviesos.

5. Ligos ir kenkėjai:

Pomidorų kekerinis puvinys: šį puvinį sukelia parazitinių grybų gentis. Dar kitaip vadinamas pilkuoju puviniu. Puvinys dažniausiai pasireiškia ant negyvų ar mechaniškai pažeistų augalo dalių – nebesivystančių vaisių, ant atžalų ar lapų šalinimo vietų, žiedstiebių ir panašiai. Grybas sukelia šlapią pažeistų augalo audinių puvinį. Ant pažeistų augalo dalių susidaro rudos ar tamsiai rudos, juodos nekrotinės dėmės, padengtos pilku, puriu, dulkančiu apnašu. Pažeisti vaisiai masiškai krinta ir pūva. Kaip atpažinti šią ligą? Ant pomidorų vaisiaus susidaro taisyklingos, apskritos, 0,5 cm skersmens dėmės. Liga labai žalinga, kai išplinta ant pomidorų stiebų, tada sutrinka augalo mityba, dėl ko augalai vysta ir žūva. Dažnai dėl šios ligos sunyksta pomidorų daigai. Kaip sumažinti žalą? Patariama laikytis tinkamos sėjomainos, naikinti augalų liekanas, sudaryti optimalias sąlygas augalams augti, didinti jų atsparumą bei auginti atsparias pomidorų veisles.

Kenkėjai: pomidorai gali pritraukti amarus, baltasparnius, voratinklines erkutes. Jei pastebite, kad augalus apniko kenkėjai, naudokite natūralius insekticidus arba išbandykite natūralias priemones, kaip, pavyzdžiui, purškimą česnako tirpalu.

6. Derliaus nuėmimas:

• Pomidorų skynimas: derlių pradėkite skinti, kai pomidorai atrodo gražios išvaizdos, tačiau būna dar šiek tiek kietoki, nes kai kurie pomidorai dar subręsta po skynimo. Tai užtikrina, kad jie nepernoksta ir nepraranda skonio.
• Pomidorų laikymas: po skynimo pomidorus laikykite kambario temperatūroje, kad jie galėtų sunokti. Tačiau nepatariama jų laikyti šaldytuve, nes gali pakisti pomidorų skonio savybės.

Pomidorų auginimas reikalauja dėmesio ir kantrybės, tačiau jei vadovausitės šiais patarimais, užauginsite sveikus ir skanius vaisius. Sėkmės Jūsų pomidorų auginimo kelionėje!