Balinimas yra svarbus sodo medelių priežiūros aspektas, ypač žiemą, kai žemos temperatūros ir saulės spinduliai gali sukelti žievės nudegimus arba įtrūkimus. Medelių balinimas padeda apsaugoti kamienus nuo šių pažeidimų ir pagerina augalų atsparumą. Čia pateiksiu keletą praktinių patarimų, kaip tinkamai balinti sodo medelius:

Pasirinkite tinkamą laiką balinti
Balinimo darbai dažniausiai atliekami vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai temperatūra yra švelnesnė ir nėra didelių šalnų. Tai padeda išvengti šalčio pažeidimų balinimo metu.

Pasirinkite tinkamas medžiagas
Balinimui dažniausiai naudojama kalkių skiedinys. Galite jį paruošti:

• Sumaišius kalkes su vandeniu ir šiek tiek molio (jei norite storesnio sluoksnio).
• Galite naudoti ir specialius balinimo dažus, kurie yra skirti medelių apsaugai. Jie ne tik balina, bet ir užtikrina UV apsaugą. Tokius dažus galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse.

Praktiškai: Kalkes reikia sumaišyti su vandeniu iki konsistencijos, panašios į tirštą grietinę. Taip užtikrinsite, kad mišinys gerai pasiskirstys ir ilgai laikysis.

Paruoškite medelius
Prieš pradedant balinti, svarbu pašalinti senus ir pažeistus žievės likučius, nes jie gali trukdyti tinkamai užtepti balinimo mišinį. Naudokite švelnią šepetėlį arba šepečius su minkštais šeriais, kad nuvalytumėte žievę.

Balinimo technika
Balinimą atlikite naudojant plačią šepetį arba teptuką. Patepkite mišinį vienodai ir užtepkite ant viso kamieno, ypač žemiau pirmų šakų. Neleiskite balinimui susikaupti per storai – jis turi būti lygus ir plonas sluoksnis.

Kiekvieną pavasarį atnaujinkite balinimą
Kadangi balinimo priemonės gali nusitrinti per žiemą arba per drėgną periodą, reikėtų kasmet atnaujinti balinimą. Tai taip pat padės užtikrinti, kad žievė būtų nuolat apsaugota nuo pernelyg intensyvių saulės spindulių pavasarį.

Naudokite papildomas priemones apsaugai
Jeigu jūsų regionas pasižymi labai stipriomis žiemomis, galite apsvarstyti papildomas apsaugos priemones, pavyzdžiui, balinančių medžiagų įpurškimą su papildomais apsaugos elementais. Tai padeda apsaugoti ne tik nuo saulės nudegimų, bet ir nuo mechaninių pažeidimų.

Praktiškai svarbu: Nors balinimas padeda apsaugoti kamienus, svarbu, kad mišinys nebūtų per daug tirštas, kad žievė galėtų kvėpuoti ir neatsirastų drėgmės perteklius.

Patarimas

Sėkmės darbuose 

Vaismedžių genėjimas pavasarį yra svarbus, norint pašalinti pažeistas, sergančias ar senas šakas, kad medis galėtų koncentruoti energiją į sveikus ir stiprius ūglius. Tai padeda pagerinti vaisių kokybę ir derlių, nes užtikrina geresnę oro cirkuliaciją ir šviesos patekimą prie medžio vidurio. 

Genėjimą geriausia atlikti, kai medžiai dar nepradeda aktyviai augti, bet jau matosi pirmieji pumpurai. Tinkamai atliktas genėjimas užkerta kelią vaismedžių ligoms ir skatina medžio augimą bei vaisių formavimąsi.

Kriaušes ir obelis genėkite be streso, kad derlius būtų gausus! 

Kada genėti?: vasario ir kovo mėnesiais, priklausant nuo oro sąlygų – geriausia genėti saulėtą dieną, ne ūkanotą ar lietingą, kadangi taip apsaugosite vaismedžius nuo ligų plitimo. 
Kaip genėti?:

• Palikite pagrindines 3 šakas (horizontalias – idealu). 
• Atsargumo priemonės: nepjaukite didesnių nei 10–12 cm skersmens šakų, nes tai gali sukelti puvimą.
• Bet: genint vaismedžius, išgenėti centrines šakas (šakeles), kad centras būtų tuščias ir vaisius siektų saulė – nokintų vaisius. 
• Dėl kriaušių genėjimo: kriaušių šakelės po 3 metų nebeduoda derliaus, dėl to, po 3 m. reikia nupjauti šaką. 

Gera priežiūra = geresnis derlius!  

Citata

PATARIMAS:

Didesnių kaip 2 Eur monetos dydžio medžio žaizdą reikėtų dezinfekuoti. 
Dezinfekavimui tinka: kalio permaganantas, jodas, aliejiniai grindų dažai. 

Vyšnios (lot. Cerasus) – tai vaismedžiai, kurie puošia sodą kvapniais žiedais, o vasarą džiugina gardžiomis uogomis. Sėkmingas vyšnių auginimas priklauso nuo tinkamos vietos parinkimo, sodinimo, priežiūros ir apsaugos nuo ligų. 

Kokių sąlygų reikia vaismedžiui? 

Vyšnioms reikalinga derlingesnė žemė. Ją galima pagerinti, ruošiant duobę – įpilti juodžemio.
Reikėtų žinoti, kad vyšnios nenori augti rūgščioje terpėje, joms reikia šarminės, neutralios, tad ją galima pakalkinti. Ir ji turėtų būti lengvesnė dirva, kad neužsistovėtų vanduo. 
Jeigu Jūsų sklype dirvožemis molingas, dirvą galima pagerinti. Reikėtų kasti duobę, 1 x 1 metro. Į ją įpilti keletą kibirų molio, kad apačioje laikytųsi drėgmė, o jeigu lietinga, kad neišsiplautų trąšos. Užpildyti mišiniu: daržo dirvožemis, 8 kg komposto (arba 8 kg neutralių durpių – smėlingai dirvai), 200–400 g superfosfato, 150 g kalio sulfato arba 200–300 g medžio pelenų. Pastaba. Derlingas mišinys supilamas iki 3/4 duobes gylio, bet ne iki viršaus.

Kur būtų galima sodininkams patarti sodinti vyšnią?

Reikėtų įvertinti Jūsų sklypo dirvą. Jeigu ji lengvesnė, joje galima sodinti trešnes, vyšnias.
Jeigu sunkesnė – slyvas, kriaušes. Obelis sodinti galima bet kokioje dirvoje, ją pagerinus. 

Ką būtina žinoti kiekvienam augintojui?

Norint įsiveisti sodą, duobes vaismedžiams verta pasiruošti rudenį, o ne prieš sodinant sodinukus. O vaismedžius sodinti pavasarį, kadangi pavasarį žemė būna tinkamai susmegusi, jei trūksta žemės, jos papildome.
Sodinant sodinuką labai svarbu jį pasodinti tinkamame aukštyje. Reikia sodinti iki skiepo. 

Įsivaizduokite kas nutiktų jei vaismedžio sodinuką sodintume į tik ką iškastą duobę. Pasodinus sodinuką teisingai – iki skiepo vietos, žemė po kurio laiko susmegtų ir sodinukas skurstų, nes apie 10–15 cm žemė sukristų ir augalo skiepas būtų atviras. Šiuo atveju reikėtų papildyti žemių, tačiau to padaryti negalime, kadangi negalima užkasti skiepijimo vietos, tada mes paliekame duobutę – kaip šulinuką. Jame renkasi vanduo ir tada medelis gali žūti. Dėl šios priežasties rekomendacija būtų duobę pasiruošti rudenį. 

Skiepo vietos pavyzdys

Patarimas – kaip kalkinti dirvožemį

Vyšnių vaisių augimui ir formavimuisi reikalingas kalcis. Tad būtina pavasarį naudoti trąšas su kalciu. 

• Taip pat jei vyšnios ar kiti kaulavaisiai auga rūgštesnėje dirvoje, kasmet pavasarį būtina kalkinti žemę. 
• Dirvožemiui kalkinti naudojamos šios kalkinės medžiagos: dolomitmilčiai, trupintos klintys, klintmilčiai, cemento dulkės, defekatas, kreida, degtos kalkės ir klintinis tufas. Naudojant šias medžiagas dirvos reakcija neutralizuojama, taip yra pagerinama jos struktūra, biologinis aktyvumas bei joje padidėja maisto medžiagų kiekis.
• Kalkinių medžiagų normos priklausomai nuo dirvožemio pH ir mechaninės sudėties  (CaCO3 kg/a):

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad biocheminės reakcijos ir fiziologiniai procesai vyksta geriausiai, kai dirvožemio pH 6–7.

Vyšnių genėjimas

Vyšnios yra genimos kaip trešnės. Jaunus ūglius reikėtų patrumpinti bent per pusę jų ilgio, po derliaus nuskynimo. 
Matomas derlius, kai genėta po derliaus, trumpinamos šakelės. Dera ant antramečių ūglių. 

Patarimas, ką daryti, kad vyšnios nebūtų rūgščios

Tereikia truputį palaukti. Įprastai žmonės per anksti skina vyšnias, kad tinkamai sunoktų, jas reikėtų apsaugoti nuo paukščių – dengiant tinklu. 
Sodo mylėtojai sodina Vyšnias Žagarvyšnias, tačiau yra desertinių, gerų, skanių, tokių kaip: 'Sonata', 'Igruška', 'Šalunija', 'Pandy', 'Debrečin'. 
Šios veislės yra ištvermingesnės moniliozei (grybinė liga), mažiau jautrios. 

Citata

Linkime gausaus  derliaus!