Kodėl prastai dera vyšnios?

Vyšnios (lot. Cerasus) – tai vaismedžiai, kurie puošia sodą kvapniais žiedais, o vasarą džiugina gardžiomis uogomis. Sėkmingas vyšnių auginimas priklauso nuo tinkamos vietos parinkimo, sodinimo, priežiūros ir apsaugos nuo ligų. 

Kokių sąlygų reikia vaismedžiui? 

Vyšnioms reikalinga derlingesnė žemė. Ją galima pagerinti, ruošiant duobę – įpilti juodžemio.
Reikėtų žinoti, kad vyšnios nenori augti rūgščioje terpėje, joms reikia šarminės, neutralios, tad ją galima pakalkinti. Ir ji turėtų būti lengvesnė dirva, kad neužsistovėtų vanduo. 
Jeigu Jūsų sklype dirvožemis molingas, dirvą galima pagerinti. Reikėtų kasti duobę, 1 x 1 metro. Į ją įpilti keletą kibirų molio, kad apačioje laikytųsi drėgmė, o jeigu lietinga, kad neišsiplautų trąšos. Užpildyti mišiniu: daržo dirvožemis, 8 kg komposto (arba 8 kg neutralių durpių – smėlingai dirvai), 200–400 g superfosfato, 150 g kalio sulfato arba 200–300 g medžio pelenų. Pastaba. Derlingas mišinys supilamas iki 3/4 duobes gylio, bet ne iki viršaus.

Kur būtų galima sodininkams patarti sodinti vyšnią?

Reikėtų įvertinti Jūsų sklypo dirvą. Jeigu ji lengvesnė, joje galima sodinti trešnes, vyšnias.
Jeigu sunkesnė – slyvas, kriaušes. Obelis sodinti galima bet kokioje dirvoje, ją pagerinus. 

Ką būtina žinoti kiekvienam augintojui?

Norint įsiveisti sodą, duobes vaismedžiams verta pasiruošti rudenį, o ne prieš sodinant sodinukus. O vaismedžius sodinti pavasarį, kadangi pavasarį žemė būna tinkamai susmegusi, jei trūksta žemės, jos papildome.
Sodinant sodinuką labai svarbu jį pasodinti tinkamame aukštyje. Reikia sodinti iki skiepo. 

Įsivaizduokite kas nutiktų jei vaismedžio sodinuką sodintume į tik ką iškastą duobę. Pasodinus sodinuką teisingai – iki skiepo vietos, žemė po kurio laiko susmegtų ir sodinukas skurstų, nes apie 10–15 cm žemė sukristų ir augalo skiepas būtų atviras. Šiuo atveju reikėtų papildyti žemių, tačiau to padaryti negalime, kadangi negalima užkasti skiepijimo vietos, tada mes paliekame duobutę – kaip šulinuką. Jame renkasi vanduo ir tada medelis gali žūti. Dėl šios priežasties rekomendacija būtų duobę pasiruošti rudenį. 

Skiepo vietos pavyzdys

Patarimas – kaip kalkinti dirvožemį

Vyšnių vaisių augimui ir formavimuisi reikalingas kalcis. Tad būtina pavasarį naudoti trąšas su kalciu. 

• Taip pat jei vyšnios ar kiti kaulavaisiai auga rūgštesnėje dirvoje, kasmet pavasarį būtina kalkinti žemę. 
• Dirvožemiui kalkinti naudojamos šios kalkinės medžiagos: dolomitmilčiai, trupintos klintys, klintmilčiai, cemento dulkės, defekatas, kreida, degtos kalkės ir klintinis tufas. Naudojant šias medžiagas dirvos reakcija neutralizuojama, taip yra pagerinama jos struktūra, biologinis aktyvumas bei joje padidėja maisto medžiagų kiekis.
• Kalkinių medžiagų normos priklausomai nuo dirvožemio pH ir mechaninės sudėties  (CaCO3 kg/a):

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad biocheminės reakcijos ir fiziologiniai procesai vyksta geriausiai, kai dirvožemio pH 6–7.

Vyšnių genėjimas

Vyšnios yra genimos kaip trešnės. Jaunus ūglius reikėtų patrumpinti bent per pusę jų ilgio, po derliaus nuskynimo. 
Matomas derlius, kai genėta po derliaus, trumpinamos šakelės. Dera ant antramečių ūglių. 

Patarimas, ką daryti, kad vyšnios nebūtų rūgščios

Tereikia truputį palaukti. Įprastai žmonės per anksti skina vyšnias, kad tinkamai sunoktų, jas reikėtų apsaugoti nuo paukščių – dengiant tinklu. 
Sodo mylėtojai sodina Vyšnias Žagarvyšnias, tačiau yra desertinių, gerų, skanių, tokių kaip: 'Sonata', 'Igruška', 'Šalunija', 'Pandy', 'Debrečin'. 
Šios veislės yra ištvermingesnės moniliozei (grybinė liga), mažiau jautrios. 

Citata

Linkime gausaus  derliaus!