-
Straipsniai
Dažniausiai šiaurinė tvorų ir sienų pusė apsodinama pavėsį pakenčiančiais krūmais ir daugiamečiais augalais. Jeigu prie sienelės esantis sodo plotas daliniame pavėsyje, tada yra kelios galimybės.
Pačią sienelę galima apželdinti vijokliniais augalais. Geriausiai tiktų įvairių rūšių gebenės, pvz., lipikės gebenės (lot. Hedera helix). Taip pat tinka laipiojantis triskliautis vynvytis (lot. Parthenocissus tricuspidata) 'Veitchii' arba penkialapis vynvytis (lot. Parthenocissus quinquefolia).
Prie tokios sienelės taip pat galima pasodinti pavėsio nebijančių dekoratyvinių krūmų, pvz., mahonijų (lot. Mahonia aquifolium, M. bealei), Tunbergo raugerškių (lot. Berberis thunbergii), vaistinių lauravyšnių (lot. Laurocerasus officinalis), įvairių rūšių dygialapių bugienių (lot. Ilex aquifolium), o taip pat medlievų (lot. Amelanchier).
Tokioje vietoje gali augti ir spygliuočiai, juolab, kad kukmedžius (lot. Taxus) ir įvairias tujas (lot. Thuja) galima karpyti ir taip išlaikyti norimą aukštį.
Visiems šiems krūmams tinka normalus sodo dirvožemis.
Labai patrauklūs rūgščioje dirvoje augantys rododendrai (lot. Rhododendron), didžialapės (lot. Hydrangea macrophylla) arba šluotelinės (lot. Hydrangea paniculata) hortenzijos.
Norint sieną pagyvinti spalvomis, galima priešais pasodintus krūmus įrengti rabatę (tai – ilga, siaura gėlių lysvė). Ją galima apsodinti darželinėmis (lot. Astilbe arendsii) arba japoninėmis astilbėmis (lot. Astilbe japonica), skirtingomis melsvėmis (lot. Hosta), blakėžudėmis (lot. Cimicifuga), įvairių rūšių raktažolėmis (lot. Primula) ir baltažiedžiais eleborais (lot. Helleborus niger).
Sėkmės kūrybiniame procese 🍀
- Skaityti daugiau...
- 0
- 113
Pavasarį ir rudenį levandų kirpimas yra svarbus žingsnis, norint išlaikyti sveiką ir gražų krūmą. Kiekvienu sezonu levandas reikia kirpti skirtingai, kad užtikrintumėte jų ilgalaikį augimą ir žydėjimą.
Pavasarį 🌸
Pavasarinis kirpimas yra intensyvesnis ir būtinas, norint skatinti gausesnį žydėjimą.
Pašalinkite pažeistas ir sausas šakas – ankstyvą pavasarį, kai prasideda naujas augimas, išvalykite visus nudžiūvusius, pažeistus stiebus. Formuokite kompaktišką krūmą – nukirpkite apie trečdalį iki pusės augalo, priklausomai nuo jo dydžio. Tikslas yra išlaikyti krūmą kompaktišką ir dailų, kad jis neperaugtų ir nesusilpnėtų. Intensyvus kirpimas (atsargiai) – pavasarį galite kirpti intensyviau, bet visada palikite bent keletą centimetrų žalių, augančių ūglių. Nerekomenduojama levandų kirpti iki senosios, sumedėjusios dalies, nes augalas gali neatsigauti.
Tinkamai prižiūrėtos levandos ne tik geriau atrodys, bet ir džiugins gausesniais žiedais kiekvieną vasarą.
Po žydėjimo (liepa–rugpjūtis): kai levandos baigia žydėti, nukirpkite žiedynus ir šiek tiek patrumpinkite šakeles, kad išlaikytumėte kompaktišką formą. Tai skatina geresnį augimą ir žydėjimą kitais metais.
Rudenį (po žydėjimo) 🍁🍂
Po to, kai levandos baigia žydėti, rudenį atliekamas vadinamasis lengvas kirpimas. Šiuo laikotarpiu kirpimas padeda formuoti krūmą, bet ne per daug smarkiai, kad augalas turėtų jėgų peržiemoti.
Pašalinkite nužydėjusius žiedynus – pirmiausia nukirpkite stiebus su nudžiūvusiais žiedais, palikdami apie 2–3 cm virš lapų. Formuokite krūmą – nukirpkite stiebus iki maždaug trečdalio aukščio, tačiau ne per giliai, nes per gilus kirpimas rudenį gali pažeisti augalą per žiemą. Nežalokite senų medingų stiebų – stenkitės nepažeisti senosios, sumedėjusios dalies. Jei nukirpsite per daug, augalas gali neatsigauti.
Sėkmės 💚 🍀
- Skaityti daugiau...
- 0
- 381
Visi norime išpuoselėtų, sveikų krūmų, norime džiaugtis didžiuliais hortenzijų žiedais. Vyrauja keletas taisyklių, kurių laikantis galima pasiekti norimą rezultatą.
Auginu 5–7 metų tris šluotelinių hortenzijų 'Vanille Fraise' (lot. Hydrangea paniculata 'Vanille Fraise') krūmus. Krūmai auga pietvakarių pusėje, kurioje saulės apšvietimas dominuoja nuo 14 val. iki 20 val. Hortenzijų krūmai pasodinti į rūgštų dirvožemį, jį pramaišius su juodžemiu – 50/50 santykiu.
GENĖJIMAS
Šluotelines hortenzijas (lot. Hydrangea paniculata) geniu kovo 15–20 d. (atsižvelgiu į oro sąlygas, gali būti keleto dienų skirtumas).
Genint palieku tvirčiausias, sumedėjusias, 4–7 šakas. Jas trumpinu drąsiai, palikdama 2–4 pumpurus (akeles, esančias ant stiebo). Smulkias šakeles pašalinu visiškai. Pagal šią genėjimo techniką, mano hortenzijų krūmai siekia apie 110 cm, 100 cm pločio. Šakas atremiu į metalinius lankus, jeigu hortenzija linkusi svirti į šonus. Nugenėtos hortenzijos, skaičiuojant 4 pumpurus.
Jei norite žemesnio krūmo – šakas genėkite trumpiau, palikdami 1–2 pumpurus. Jei norite aukštesnio krūmo – iki 3–4 pumpurų. Turėkite omenyje, kad viena šaka užauga iki 50 cm.
➡️ Nuoroda į hortenzijų genėjimo pradžiamokslį
LAISTYMAS
Gausiai (5 litrai vienam krūmui) laistau per sausras (2–3 kartai per savaitę). Laistau miesto vandentiekio vandeniu, tad kibirus vandens palieku 1–3 d. nusistovėti, tada nepildama ant krūmo lapo ir žiedų laistau augalus.
TRĘŠIMAS
Tręšiu nuo gegužės pradžios iki rugpjūčio 15 d., 1 kartą į 2 savaites.
Trąšos, skirtos rūgštų dirvožemį mėgstantiems augalams. Man geriausios trąšos „Schhultz Acid Loving“ (mėlyna pakuotė). Žinoma, tręšiant reikia naudotis instrukcijos lapeliu.
- Skaityti daugiau...
- 2
- 440
Šluotelines hortenzijas (lot. Hydrangea paniculata) geniu kovo 15 d. (atsižvelgiu į oro sąlygas, gali būti keleto dienų skirtumas). Genint palieku tvirčiausias, sumedėjusias, 4–7 šakas. Jas trumpinu drąsiai, palikdama 2–4 pumpurus (akeles, esančias ant stiebo). Smulkias šakeles pašalinu visiškai. Pagal šią genėjimo techniką, mano hortenzijų krūmai siekia apie 110 cm, 100 cm pločio. Šakas atremiu į metalinius lankus, jeigu hortenzija linkusi svirti į šonus.
Jei norite žemesnio krūmo – šakas genėkite trumpiau, palikdami 1–2 pumpurus. Jei norite aukštesnio krūmo – iki 3–4 pumpurų. Turėkite omenyje, kad viena šaka užauga iki 50 cm.
Hortenzijų genėjimo pradžiamokslis
Vaizdo įraše pateikiami patarimai, kaip paprasta genėti šluotelines hortenzijas – pažiūrėk ir išmok!
- Skaityti daugiau...
- 0
- 126
Varpiniai augalai reikalauja labai mažai priežiūros. Tačiau kai kuriuos augalus reikia nupjauti ankstyvą pavasarį, kitiems augalams pavasarį gali prireikti atlikti tik lengvą nunykusios bei negražiai atrodančios antžeminės dalies pašalinimą.
Kas yra augalo antžeminė dalis?
Augalo antžeminė dalis – tai visa augalo dalis, kuri iškyla virš dirvožemio paviršiaus. Tai apima: stiebus, lapus, žiedus ir vaisius.
Pavasarį varpiniams augalams, ypač tokiems kaip miskantams (lot. Miscanthus), lendrūnams (lot. Calamagrostis), soruolėms (lot. Pennisetum), viksvoms (lot. Carex), melvenėms (lot. Molinia), reikalinga ypatinga priežiūra, kad jie gerai atsigautų po žiemos ir pradėtų augti sveiki.
Labai svarbu atsižvelgti, kuriai grupei priklauso atitinkami varpiniai augalai: nunykstantys, pusiau visžaliai ar visžaliai.
Nunykstantys varpiniai augalai – tai augalai, kurių visa antžeminė dalis žiemą nuruduoja, o pavasarį atželia nauji ūgliai. Pusiau visžaliai varpiniai augalai – dalis jų lapų sunyksta, o kita dalis toliau žaliuoja net ir žiemą. Visžaliai varpiniai augalai – jų lapai žiemą nenunyksta, išlieka žali. Populiariausių varpinių augalų, su nunykstančia antžemine dalimi, sąrašas:
Šluotsmilgės (lot. Deschampsia) Soros (lot. Panicum) Soruolės (lot. Pennisetum) Hakonės (lot. Hakonechloa) Virblės (lot. Stipa, Achnatherum calamagrostis) Palminės viksvos (lot. Carex muskingumensis) Melvenės (lot. Molinia) Miskantai (lot. Miscanthus) Lendrūnai (lot. Calamagrostis) Kada tinkamas laikas kirpti varpinius augalus, su nunykstančia antžemine dalimi?
Augalus su nunykstančia antžemine dalimi rekomenduojama kirpti dar prieš tai, kai krūmo vidurys atgyja, kadangi tokiu būdu gali būti pažeisti nauji ūgliai. Jeigu naktį vis dar būna didelių šalčių, augalų kirpimo procedūrą atidedame vėlesniam laikui, nes nenupjauti stiebai augalus apsaugo nuo šalčio.
Kovo mėnesio pradžia įprastai tinkamiausias metas augalų „grožio“ procedūroms. Geriausia tai daryti esant lengvam šaltukui ar 0°C temperatūrai, kada stiebai yra tvirti. Tokiu laiku stiebus yra kur kas lengviau kirpti, o ir augalai dar nebus pradėję leisti naujų ūglių.
Kaip kirpti augalus?
Augalų kirpimui naudokite sekatorių su aštriais ašmenimis. Suimkite augalų stiebus ir pašalinkite augalo antžeminę dalį iki pat žemės. Jeigu augalus kerpate vėliau ir jau matosi nauji žali ūgliai, tada kerpant augalus rekomenduojama palikti apie 10 cm senosios antžeminės dalies, kad nepažeistumėte naujų ūglių. Jeigu krūmai yra senesni ir dideli, galima palikti net ir 20 cm aukščio stiebus. Ši procedūra nėra lengva, tokiu atveju rekomenduojama naudoti gyvatvorių žirkles arba elektrinius prietaisus, skirtus gyvatvorėms genėti. Tačiau prieš pradedant dirbti su elektriniais prietaisais, patartina apžiūrėti augalų kerus ir patikrinti ar juose nėra žiemojančių gyvūnėlių. Nukirptus stiebus galima susmulkinti ir susmulkintą žaliavą panaudoti kaip mulčią augalams arba kompostuoti.
Kaip kirpti visžalius ir pusiau visžalius varpinius augalus?
Visžalių, pusiau visžalių varpinių augalų karpymas šie tiek skiriasi nuo augalų su nunykstančia antžemine dalimi. Mūsų klimato sąlygomis populiariausi augalai: eraičinai (lot. Festuca), viksvos (lot. Carex), mėlitai (lot. Sesleria).
Jeigu po žiemos augalo krūmas išlaikė spalvą, tereikia pašalinti nudžiūvusius stiebus ar nurudavusius augalo galiukus. Jeigu krūmas per žiemą išdžiūvo, jį reikia nupjauti paliekant maždaug apie 10 cm stiebo ilgio. Jeigu visžalis ar pusiau visžalis augalas per žiemą nurudavo, buvo prispaustas sniego ar išdžiuvo, jį galima drąsiai kirpti iki pat žemės, jis tikrai atžels.
Pavasarinė varpinių augalų priežiūra iš gėlininkų reikalauja įdėti šiek tiek darbo, tačiau augalai padėkos sveiku augimu ir gražiais žiedais visą sezoną!
- Skaityti daugiau...
- 0
- 167
Vyšnios (lot. Cerasus) – tai vaismedžiai, kurie puošia sodą kvapniais žiedais, o vasarą džiugina gardžiomis uogomis. Sėkmingas vyšnių auginimas priklauso nuo tinkamos vietos parinkimo, sodinimo, priežiūros ir apsaugos nuo ligų.
Kokių sąlygų reikia vaismedžiui?
Vyšnioms reikalinga derlingesnė žemė. Ją galima pagerinti, ruošiant duobę – įpilti juodžemio.
Reikėtų žinoti, kad vyšnios nenori augti rūgščioje terpėje, joms reikia šarminės, neutralios, tad ją galima pakalkinti. Ir ji turėtų būti lengvesnė dirva, kad neužsistovėtų vanduo.
Jeigu Jūsų sklype dirvožemis molingas, dirvą galima pagerinti. Reikėtų kasti duobę, 1 x 1 metro. Į ją įpilti keletą kibirų molio, kad apačioje laikytųsi drėgmė, o jeigu lietinga, kad neišsiplautų trąšos. Užpildyti mišiniu: daržo dirvožemis, 8 kg komposto (arba 8 kg neutralių durpių – smėlingai dirvai), 200–400 g superfosfato, 150 g kalio sulfato arba 200–300 g medžio pelenų. Pastaba. Derlingas mišinys supilamas iki 3/4 duobes gylio, bet ne iki viršaus.
Kur būtų galima sodininkams patarti sodinti vyšnią?
Reikėtų įvertinti Jūsų sklypo dirvą. Jeigu ji lengvesnė, joje galima sodinti trešnes, vyšnias.
Jeigu sunkesnė – slyvas, kriaušes. Obelis sodinti galima bet kokioje dirvoje, ją pagerinus.
Ką būtina žinoti kiekvienam augintojui?
Norint įsiveisti sodą, duobes vaismedžiams verta pasiruošti rudenį, o ne prieš sodinant sodinukus. O vaismedžius sodinti pavasarį, kadangi pavasarį žemė būna tinkamai susmegusi, jei trūksta žemės, jos papildome.
Sodinant sodinuką labai svarbu jį pasodinti tinkamame aukštyje. Reikia sodinti iki skiepo.
Įsivaizduokite kas nutiktų jei vaismedžio sodinuką sodintume į tik ką iškastą duobę. Pasodinus sodinuką teisingai – iki skiepo vietos, žemė po kurio laiko susmegtų ir sodinukas skurstų, nes apie 10–15 cm žemė sukristų ir augalo skiepas būtų atviras. Šiuo atveju reikėtų papildyti žemių, tačiau to padaryti negalime, kadangi negalima užkasti skiepijimo vietos, tada mes paliekame duobutę – kaip šulinuką. Jame renkasi vanduo ir tada medelis gali žūti. Dėl šios priežasties rekomendacija būtų duobę pasiruošti rudenį.
Skiepo vietos pavyzdys
Patarimas – kaip kalkinti dirvožemį
Vyšnių vaisių augimui ir formavimuisi reikalingas kalcis. Tad būtina pavasarį naudoti trąšas su kalciu.
Taip pat jei vyšnios ar kiti kaulavaisiai auga rūgštesnėje dirvoje, kasmet pavasarį būtina kalkinti žemę. Dirvožemiui kalkinti naudojamos šios kalkinės medžiagos: dolomitmilčiai, trupintos klintys, klintmilčiai, cemento dulkės, defekatas, kreida, degtos kalkės ir klintinis tufas. Naudojant šias medžiagas dirvos reakcija neutralizuojama, taip yra pagerinama jos struktūra, biologinis aktyvumas bei joje padidėja maisto medžiagų kiekis. Kalkinių medžiagų normos priklausomai nuo dirvožemio pH ir mechaninės sudėties (CaCO3 kg/a):
Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad biocheminės reakcijos ir fiziologiniai procesai vyksta geriausiai, kai dirvožemio pH 6–7.
Vyšnių genėjimas
Vyšnios yra genimos kaip trešnės. Jaunus ūglius reikėtų patrumpinti bent per pusę jų ilgio, po derliaus nuskynimo.
Matomas derlius, kai genėta po derliaus, trumpinamos šakelės. Dera ant antramečių ūglių.
Patarimas, ką daryti, kad vyšnios nebūtų rūgščios
Tereikia truputį palaukti. Įprastai žmonės per anksti skina vyšnias, kad tinkamai sunoktų, jas reikėtų apsaugoti nuo paukščių – dengiant tinklu.
Sodo mylėtojai sodina Vyšnias Žagarvyšnias, tačiau yra desertinių, gerų, skanių, tokių kaip: 'Sonata', 'Igruška', 'Šalunija', 'Pandy', 'Debrečin'.
Šios veislės yra ištvermingesnės moniliozei (grybinė liga), mažiau jautrios.
- Skaityti daugiau...
- 0
- 101
Pomidorų auginimas – tai vienas iš labiausiai mėgstamų užsiėmimų tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Kadangi pomidorų daigai yra gana jautrūs, reikia atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus, kad jie gerai augtų ir duotų gausų derlių.
1. Pasiruošimas ir sėja:
Sėklų parinkimas: pasirinkite pomidorų veislę, kuri geriausiai atitinka augimo sąlygas. Jei auginimas bus lauke, rinkitės veisles, atsparias ligoms ir pritaikytas vėsesniam klimatui. Jei auginsite šiltnamyje, galite rinktis šilumą mėgstančias veisles. Sėja: pomidorus galima sėti jau vasario mėnesį, jei jų daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose pomidorus gali sėti kovo viduryje ar balandžio mėnesio pradžioje. Net gegužę lauke pasėti pomidorai spėja išauginti šiokį tokį derlių. Rekomenduojama sėti į mažus vazonėlius ar dėžutes su kokybiška, gerai pralaidžia dirva. Primename, kad seni indai yra dezinfekuojami. Daigams tinka durpių substratai (pH 6–6,2), durpių ir smėlio mišinys (3:1), dezinfekuotas kompostas ir net puri daržo žemė. Norint išvengti ligų, reikėtų dezinfekuoti žemę. Prieš sėją sėklas galima dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu. Sėklos turi būti uždengtos tik plonu dirvos sluoksniu, apie 0,5–1 cm, 3 cm atstumais. Pomidorai mėgsta šilumą, todėl sėklas geriausia laikyti 22–25°C temperatūroje. Daigyklą ar dėžutę galima uždengti polietilenine plėvele, tačiau kasdien ją trumpam reikėtų nuimti.
Apšvietimas: jei pomidorų daigai auginami patalpoje, būtina jiems užtikrinti tinkamą apšvietimą. Pomidorams reikia daug šviesos – jei natūralios šviesos trūksta, gali prireikti naudoti augalams skirtas lempas (pvz., LED, fluorecentines). Daigai šviesos turi gauti apie 16 valandų per parą.
2. Daigų priežiūra:
Laistymas: daigai mėgsta drėgną, tačiau ne šlapią aplinką. Laistykite juos, kai dirva pradeda džiūti, tačiau venkite perlaistymo, kad nesukeltumėte šaknų puvimo. Geriau laistyti po truputį, bet dažniau, negu laistyti gausiai ir retai. Pasodinimas (pikiavimas) į didesnius vazonus: kai daigai išleidžia apie 1–3 lapelius, juos galima persodinti į didesnius vazonus arba į atskirus konteinerius (10–12 cm skersmens puodelius), kad šaknys galėtų vystytis. Daigai persodinami truputį giliau, nei augo. Tręšimas: praėjus 10–15 dienų nuo pikavimo, pradedama juos tręšti. Daigų adaptacija: prieš sodinant į atvirą žemę, pomidorus reikia „adaptuoti“. Tai yra, palaipsniui įpratinti prie oro sąlygų lauke. Tam per keletą dienų daigus patariama išnešti į lauką, kad jie priprastų prie tiesioginių saulės spindulių ir vėjo. 3. Sodinimas į žemę arba šiltnamį:
Tinkama vieta: pomidorai mėgsta saulėtas vietas, todėl rinkitės gerai apšviestas, saulėtas vietas. Geriausia, jei tai bus vieta, kurioje nėra ilgalaikio užmirkimo. Dirva: pomidorai mėgsta purią, gerai pralaidžią dirvą, kuri turi būti papildyta organinėmis trąšomis (kompostas, mėšlas). Prieš sodinimą rekomenduojama patikrinti dirvos pH, kuris turėtų būti 6–6,8. Atstumas tarp augalų: sodinant į žemę, laikykitės 40–60 cm atstumo tarp augalų, kad jie turėtų pakankamai erdvės augti ir vėdintųsi. Pomidorams reikia pakankamai vietos, kad jų šaknys galėtų vystytis ir kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija.
4. Pomidorų priežiūra:
Laistymas: pomidorai mėgsta drėgną dirvą, tačiau neperlaistykite. Laistyti reikia tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis išdžiūsta ir patartina laistyti prie šaknų, o ne ant lapų. Taip sumažinsite grybelinių ligų riziką. Tręšimas: tręšimas yra svarbus, ypač kai augalai pradeda augti ir formuoti vaisius. Naudokite fosforo ir kalio turinčias trąšas, kad skatintumėte vaisių formavimą, o ne per daug azoto, kuris skatina lapų augimą. Genėjimas: reguliariai šalinkite šoninius ūglius. Stiebų atramos: pomidorai gali augti labai aukšti, todėl jiems reikės atramų. Geriausiai pasitvirtina atramos su tinklu arba vertikalios atramos, nes jos leidžia augalams „kvėpuoti“, o pomidorams – gauti daugiau šviesos. 5. Ligos ir kenkėjai:
Pomidorų kekerinis puvinys: šį puvinį sukelia parazitinių grybų gentis. Dar kitaip vadinamas pilkuoju puviniu. Puvinys dažniausiai pasireiškia ant negyvų ar mechaniškai pažeistų augalo dalių – nebesivystančių vaisių, ant atžalų ar lapų šalinimo vietų, žiedstiebių ir panašiai. Grybas sukelia šlapią pažeistų augalo audinių puvinį. Ant pažeistų augalo dalių susidaro rudos ar tamsiai rudos, juodos nekrotinės dėmės, padengtos pilku, puriu, dulkančiu apnašu. Pažeisti vaisiai masiškai krinta ir pūva. Kaip atpažinti šią ligą? Ant pomidorų vaisiaus susidaro taisyklingos, apskritos, 0,5 cm skersmens dėmės. Liga labai žalinga, kai išplinta ant pomidorų stiebų, tada sutrinka augalo mityba, dėl ko augalai vysta ir žūva. Dažnai dėl šios ligos sunyksta pomidorų daigai. Kaip sumažinti žalą? Patariama laikytis tinkamos sėjomainos, naikinti augalų liekanas, sudaryti optimalias sąlygas augalams augti, didinti jų atsparumą bei auginti atsparias pomidorų veisles.
Kenkėjai: pomidorai gali pritraukti amarus, baltasparnius, voratinklines erkutes. Jei pastebite, kad augalus apniko kenkėjai, naudokite natūralius insekticidus arba išbandykite natūralias priemones, kaip, pavyzdžiui, purškimą česnako tirpalu.
6. Derliaus nuėmimas:
Pomidorų skynimas: derlių pradėkite skinti, kai pomidorai atrodo gražios išvaizdos, tačiau būna dar šiek tiek kietoki, nes kai kurie pomidorai dar subręsta po skynimo. Tai užtikrina, kad jie nepernoksta ir nepraranda skonio. Pomidorų laikymas: po skynimo pomidorus laikykite kambario temperatūroje, kad jie galėtų sunokti. Tačiau nepatariama jų laikyti šaldytuve, nes gali pakisti pomidorų skonio savybės. Pomidorų auginimas reikalauja dėmesio ir kantrybės, tačiau jei vadovausitės šiais patarimais, užauginsite sveikus ir skanius vaisius. Sėkmės Jūsų pomidorų auginimo kelionėje!
Norint pašalinti samanas nuo medinių terasos lentų, svarbu naudoti tinkamus metodus, kad nesugadintumėte medžio ir išvengtumėte pavojingų chemikalų. Štai keli patarimai:
1. Šveitimas su šepetėliu: pirmiausia naudokite šepetį su metaliniais šeriais, kad nušveistumėte samanas nuo medienos paviršiaus. Tai paprasčiausias ir saugiausias būdas, tačiau užtrunka šiek tiek laiko ir pastangų.
2. Natūralūs valikliai: galite pasigaminti natūralų valiklį, kuris padės sunaikinti samanas. Pavyzdžiui:
Sumaišykite vandenį ir actą (4 dalys vandens ir 1 dalis acto). Užtepkite ant samanų ir palikite kelias valandas, kad actas veiktų. Galite naudoti ir vandenilio peroksidą (3 proc. tirpalas) – užpilkite ant samanų ir palikite 10–15 minučių, tada šveiskite. 3. Specialūs komerciniai valikliai: jei natūralūs metodai neveikia, parduotuvėse galima įsigyti specialių terasos lentų valiklių, skirtų samanų ir pelėsio šalinimui. Įsitikinkite, kad pasirinktas produktas yra saugus medienai ir aplinkai.
4. Aukšto slėgio plovimas: jei terasos lentos nėra jautrios vandeniui, galima naudoti aukšto slėgio plovimo aparatą. Jis efektyviai pašalins samanas, tačiau svarbu nepažeisti medienos, todėl plovimas turi būti atliekamas ne per stipria srove.
5. Medienos impregnavimas: kad užkirstumėte kelią samanų atsinaujinimui, galite užtepti medienos apsaugos priemonę, pvz., impregnuoti terasą specialiu aliejumi arba apsauginiu dažais, kurie atstumia drėgmę ir samanas.
Ką daryti peržydėjus šalavijui (lot. Salvia), esant jo nedekoratyviai išvaizdai?
1. Apkirpimas po pirmo žydėjimo: kad šalavijai žydėtų antrą kartą, labai svarbu atlikti tinkamą apkirpimą po pirmo žydėjimo. Liepos pabaigoje, kai pirmas žydėjimas pasibaigia, būtina nupjauti išblukusius žiedynus. Tai skatins augalą užauginti naujas žiedines šakeles. Tinkamas apkirpimas padės augalui sukaupti daugiau energijos naujiems žiedams krauti, o ne sėklų brandinimui.
Kaip teisingai apkirpti?
• Apkirpkite žiedynus iki 1/3 augalo aukščio. Pašalins senus žiedynus, leis augalui sutelkti energiją į naujų ūglių augimą.
• Apkirpdami nepamirškite palikti trumpų lapų stiebų, kad augalas galėtų toliau augti.
• Jei norite išlaikyti tvarkingą formą, apkirpkite ir šoninius ūglius, kad šakos būtų tankesnės ir geriau formuotų žiedus.
2. Laistymas ir tręšimas: po apkirpimo būtinai skirkite daugiau dėmesio laistymui ir tręšimui. Šalavijai mėgsta saulę ir gerai išdžiovintą dirvą, tačiau po apkirpimo gali prireikti papildomos drėgmės, kad augalas galėtų greičiau atsigauti. Tręškite lengvais trąšų tirpalais, kad skatintumėte sveiką augimą ir žydėjimą.
3. Laikykite augalą saulėje: šalavijai mėgsta saulėtas vietas, todėl jei jis pasodintas per daug pavėsyje, žydėjimas gali sumažėti. Po apkirpimo stenkite jį laikyti vietoje, kur gaus daug saulės, kad būtų užtikrintas energingas antras žydėjimas.
4. Žiemojimas ir priežiūra: jei šalavijai auga šaltame klimate, verta pasirūpinti, kad augalas būtų apsaugotas nuo šalčio žiemą. Galite palikti jį augti, tačiau žiemos nebus per šaltos, arba žiemą nukirpti ir laikyti vazonuose namuose, kad augalas galėtų išgyventi ir žydėti kitais metais.
Šie veiksmai leis šalavijams greičiau atsigauti ir sukrauti žiedynus antrą kartą per sezoną!
Movie002.mp4
Pavasarį šiltnamio ir inspekto dezinfekcija yra labai svarbi norint apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, tokių kaip tripsai ir voratinklinės erkės. Štai keletas rekomenduojamų priemonių:
1. Cheminės priemonės:
• Akaricidai (erkėms naikinti) ir insekticidai (kenkėjams naikinti), kurie veiksmingi prieš voratinklines erkutes ir tripsus. Svarbu pasirinkti priemones, kurios yra saugios augalams, bet veiksmingos prieš šiuos kenkėjus. Naujos kartos insekticidai, tokie kaip „Abamectinas“ ir „Vertimec“.
2. Ekologiškos priemonės:
• Karšto vandens garai arba karšto vandens purškimas šiltnamio viduje – tai veiksminga ir ekologiška priemonė, kovojant su kenkėjais ir ligų sukėlėjų sporomis.
• Druska ir soda: galima paruošti natūralią priemonę, sumaišant druską ir kepimo sodą su vandeniu, ir ja purkšti šiltnamį. Tai padeda sunaikinti daugelį mikroorganizmų.
• Žolelių nuovirai (pvz., česnako, tabako arba ramunėlių nuoviras) gali veikti kaip natūralūs repelentai.
3. Fizinė dezinfekcija:
• Šiltnamio valymas nuo senų augalų liekanų, nešvarumų ir kitų galimų kenkėjų bei ligų šaltinių. Taip pat patartina nuvalyti visus paviršius, kad pašalintumėte galimus ligų šaltinius.
• Vėdinimas ir sausinimas – kenkėjai ir ligos dauginasi drėgnose ir prastai vėdinamose aplinkose, todėl reikia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir šiltnamio džiovinimą po žiemos.
Nepamirškite šiltnamio ir (ar) inspekto grunto dezinfekcijos
Dažniausiai atliekama anksti pavasarį, dar prieš sėją (sodinimą). Jos tikslas yra paruošti šiltnamio, inspekto gruntą saugiai augalų vegetacijai.
Geriausia per kastuvo gylį nukasti esamą gruntą ir atvežti naujo. Tada gruntą galima papildyti dirvos papildais (pvz., ceolitu, perlitu, keramzitu), įgėrio granulėmis. Jeigu sezono metu Jūsų ramybę trikdė kurkliai ir kurmiai, patiesti apsauginį tinklą. Kaip ekonomišką alternatyvą gruntą galima pakeisti tik augalų auginimo zonose.
Jeigu gruntas nekeičiamas, galimi šie jo dezinfekavimo metodai:
• efektyviai veikia išbarstytos ir į dirvožemį įterptos chlorkalkės, medienos pelenai, karbidas, negesintos kalkės ir kalcio cianamido trąšos „Perlka“;
• efektyviausiai veikia ir turi ilgai išliekantį fungicidinį gydomąjį poveikį fungicidas „Previcur Energy“;
• derinant sėjomainas šiltnamio, inspekto dirvožemio paviršiuje galima pasėti garstyčių, rapsų ar kitų fitoncidinių sideratų, mulčiuojant saikingai naudoti šiaudų ir augalų šieno mišinį (pvz., medetkų, dilgėlių, serenčių, ramunėlių).
Dezinfekcija pavasarį padės sukurti švarią ir sveiką aplinką augalams, todėl svarbu pasirūpinti šiltnamiu, inspektu dar prieš pradedant sėti, sodinti naujus augalus.
Svetainė, skirta tiems, kurie nori:
- patogiai ir greitai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, dalintis patarimais bei rekomendacijomis;
- parduoti augalų perteklių, įsigyti naujų augalų ir visa, kas susiję su sodybos aplinkos puoselėjimu;
- keistis augalais, sodo, daržo derliumi ir visa, kas susiję su sodybos aplinkos puoselėjimu;
- rasti sodybos tematika el. parduotuves ir paslaugų teikėjus vienoje erdvėje;
- organizuoti gyvus susitikimus, augalų muges, parodas ar tiesiog bendraminčių ratelyje saulės spindulių paliestame gražiajame sode išgerti puodelį kavos.